Andriaus Kubiliaus kalba Vyriausybės vienerių metų darbo proga
2009m. Gruodis 08d.
Ministras Pirmininkas A.Kubilius. O.Posašikovos nuotr.
Praėjo vieneri metai kaip dirba mūsų Vyriausybė. Unikalūs savo iššūkiais, problemomis, įtampomis ir sprendimais metai. Darbo, o ne populizmo metai.
Padarėme ką galėjome, bet ne viską, ką reikėjo padarėme. Padarėme ir klaidų, ir didžiausia klaida, kad neradome kaip įtikinti opoziciją, kad tai ką darėme ir ką darome yra būtina padaryti. Būtų buvę lengviau ir Vyriausybei, ir visam Seimui, ir visai mūsų visuomenei, jeigu čia Seime būtume geriau susikalbėję – jeigu mes Vyriausybė – išmoktume geriau išgirsti tai, kas rūpi Seimui ir ypač Seimo opozicijai, bet ir Seimo opozicija geriau išgirstų tai, kas rūpi Vyriausybei.
Padarėme tai, ką galėjome ir tai, ką būtinai reikėjo padaryti. Nežinau ar galėjome padaryti daugiau ir geriau, bet esu dėkingas Lietuvos žmonėms, Prezidentui Valdui Adamkui ir ypač Prezidentei Daliai Grybauskaitei už tai, kad atlaikėme šiuos metus. Atlaikėme nepaisant, kad tokios krizės nei pasaulis, nei mes nesame regėję. Nepaisant to, kad vadovėlių, kaip tokį sunkmetį įveikti, parengta nėra. Nepaisant to, kad tai kas Vyriausybei atrodo kaip teisinga, nors ir skausminga politika – kitiems atrodo, kaip klaidinga ir nesėkminga politika.
Nors neišvengėme klaidų, bet aš santūriai didžiuojuosi tuo, kaip mums visiems, kartu su visais Lietuvos piliečiais pavyko šį sunkiausią metą atlaikyti. Nepaisant, kad buvo ir nevilties, ir pykčio kurstymo, kad buvo nemažai pagiežos ir ciniško melo – mes visi kartu atlaikėme ir atlaikysime.
Todėl noriu padėkoti visam Seimui – už tai, kad atlaikėme. Ir noriu paraginti Seimą, visą Seimą, tame tarpe ir opoziciją, pakelti galvas ir tyliai pasakyti patiems sau – mes atlaikėme. Ir tuo tyliai pasididžiuoti. Nes seimas, visų peikiamas ir kritikuojamas, yra mūsų visos valstybės Konstitucinio tvirtumo pamatas. Todėl noriu padėkoti kiekvienam iš Jūsų, ir už paramą, ir už kritiką, ir noriu priminti paprastą tiesą: iš vienos pusės, Seimas atspindi visuomenėje vyraujančias vertybes, bet iš kitos pusės, Seimas kartu ir formuoja vyraujančias visuomenės nuotaikas. Todėl paraginčiau visada šią Seimo moralinės lyderystės rolę laikyti savo svarbiausiu prioritetu: ir patiems sau pasakyti, kad mes nekursime visuomenės, kurioje vyrautų savanaudiškumas, cinizmas, melas, destrukcija.
Šiandien Jums išdalinome trumpą mūsų kartu nuveiktų darbų ataskaitą. Ją perskaitę Jūs pamatysite, kad mes ne tik taupėme ir biudžetą karpėme. Didžiulės permainos energetikoje ir aukštajame moksle, pradėtos pertvarkos sveikatos apsaugos srityje ir valstybės valdyme, verslo skatinimas, biurokratijos verslui mažinimas ir viešųjų pirkimų skaidrinimas – visa tai darėme, darome ir darysime. Ir dar daug naujų darbų darysime, nes mažiau karpysime.
Be abejo, pagrindinis šių metų darbas buvo ypatingai gilios krizės suvaldymas. Tai reikalavo ypatingų pastangų, ypatingo susitelkimo – ir mes visi kartu didžiausius iššūkius atlaikėme.
Tai nereiškia, jog galėtume teigti, kad visos problemos jau praeityje. Nieko panašaus, kiti metai taip pat bus sudėtingi, tačiau prioritetai skirsis – jeigu šiais metais svarbiausias prioritetas buvo – finansų sistemos stabilumas, todėl pastoviai girdėjote tik du žodžius – biudžetas ir deficitas, biudžetas ir deficitas, ir šiek tiek parama verslui, tai kitais metais pagrindiniai žodžiai bus – bedarbystė ir naujos darbo vietos, bedarbystės mažinimas ir darbo vietų išsaugojimas.
Vienerių metų sukaktį yra vertinga paskirti tam, kad dar kartą pažvelgtume kaip mes pakliuvome į krizę, ką buvome priversti daryti, kodėl buvome priversti tai daryti, ir ką toliau darysime. Labai svarbu yra suvokti, kad tiek krizės priežastimis, tiek krizės įveikimo darbais mes nesiskiriame nuo kitų šalių, ypač kaimynių Baltijos valstybių. Ir tai suvokus, pagaliau patikėti, kad tai ką darome, neturi realios alternatyvos.
Galima pakeisti premjerą, bet negalima pakeisti krizės įveikimo politikos, kaip ir negalima pakeisti Lietuvos ir negalima pakeisti mūsų visų atsakomybės už jos žmonių likimą – šiandien, rytoj ir visada.
Panašūs įrašai:







Dalia, Dalia – taip tikėjausi, kad SU Kubilium Tau nepakeliui … – klydau…(visgi globoji tą niekšelį…)
va
Ant Prunskienės pyksti,( o be reikalo), na jaučiat viena kitai antipatiją -matosi, bet gi panele Dalia, esi jaunesnė – būk ir nuolaidesnė,nė viena gi blogo Lietuvėlei tikrai matosi nenorit… Žiūrėti reikia į reikalo svarbą…
O tas pasisakymas- „Na matom su kuo turim reikalą…“ Tai gerai , kad būtų adresuotas – Kubiliui…
Jau nuo praaitų metų apima toks jausmas, kad ponas KUBILIUS elgiasi, kaip savo Tautos aršiausias priešas… vykdomas Lietuvos piliečių GENOCIDAS – gryna ta žodžio prasme. Aš balsavau už Prunskienę – todėl, kad Ji aiškiai pasakė- Kubiliaus nebus… O Dalytė patvirtino – na va, kaip „ šaunu“ …
Toks jausmas, kad Kubiliui sumokėjo kas nors, kad jis mus čia visus pribaigtų… Nes sveiku protu NESUVOKIAMA, kaip galima būti TOKIAM BUKAM !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! va…
Jei pašyčiau portretų šaržus, tai Hitleris būtų Lansbergis, (oi – tuoj garbės ir orumo puls jieškoti…), o Gebelsas – Kubilius, (veiksmas vyksta žinoma būtų Lietuvoje…)
O kas atsimena filmą „PIANISTAS“, tai vietoj žydų tautos – čia būtų Lietuvos piliečiai…, pirmiausiai invalidai, pensininkai – tie naikinami permiausiai, nes jokios naudos…tik penėk čia juos…
„Andriaus Kubiliaus kalba Vyriausybės vienerių metų darbo proga
2009m. Gruodis 08d.
Galima pakeisti premjerą, bet negalima pakeisti krizės įveikimo politikos, kaip ir negalima pakeisti Lietuvos ir negalima pakeisti mūsų visų atsakomybės už jos žmonių likimą – šiandien, rytoj ir visada.“
O čia mano komentaras,
kažkas labai protingai yra pasakęs :
„ Žmogus yra ne toks KAIP jis apie save galvoja, o yra toks KĄ jis galvoja…“
Trumpiau sakant – paleistuvė irgi galvoja apie save labai gerai, bet ištikrūjų ką ji daro – yra daugiau negu amoralu…
Tai tiek apie Kubiliaus pirmus metelius…
„Andriaus Kubiliaus kalba Vyriausybės vienerių metų darbo proga
2009m. Gruodis 08d.
Galima pakeisti premjerą, bet negalima pakeisti krizės įveikimo politikos, kaip ir negalima pakeisti Lietuvos ir negalima pakeisti mūsų visų atsakomybės už jos žmonių likimą – šiandien, rytoj ir visada.“
„ATEINA GENIJAI IR VĖL IŠNYKSTA – ATĖJO LENINAS ( suprask – Kubilius ) VISIEMS LAIKAMS…“
(Šis eilėraštukas iš rimtos tarybinės poezijos – čia informacija mūsų jaunai kartai, kad žinotų iš kokios literatūros įkvėpimo semiasi, mūsų GERB. Premjeras Kubilius.)