Valstybės kontrolei įvertinus, kaip šalyje teikiama greitoji medicinos pagalba, paaiškėjo, kad ji organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, o dalis automobilių parko atnaujinimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, sparčiau tobulinti greitosios medicinos pagalbos sistemą labai aktualu, nes šios paslaugos yra gyvybiškai svarbios, o lėšų joms apmokėti išleidžiama daug. Lietuvoje kasmet beveik kas ketvirtas gyventojas kviečiasi greitosios medicinos pagalbą, o paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2007 m. buvo skirta kiek daugiau negu 115 mln. Lt.- vienas greitosios medicinos pagalbos brigados iškvietimas kainavo daugiau negu 150 litų.

Susirūpinta dispečerinių plėtros klausimais ir galimu slaugytojų stygiumi

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad numatomas greitosios medicinos pagalbos dispečerinių steigimas apskrityse ne tik pareikalaus papildomų išteklių, bet ir gali prailginti medikų atvykimą pas pacientus. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota dispečerinių plėtros ir modernizavimo priemones derinti su Bendrojo pagalbos centro (telefonas 112) plėtra.

Šiuo metu greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 280 gydytojų ir 1360 slaugytojų. Didžiausią greitosios medicinos pagalbos darbuotojų dalį sudaro bendruomenės slaugytojai, t. y. medicinos felčerio kvalifikaciją įgiję specialistai, tačiau jų rengimas buvo nutrauktas prieš dešimt metų. Tai, auditorių nuomone, gali neigiamai paveikti šių medicinos paslaugų kokybę.

Darbas organizuojamas prastai, o lėšos naudojamos neracionaliai

Audito ataskaitoje konstatuojama, kad greitosios medicinos pagalbos įstaigos pusę paslaugų, už kurias apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikia ne pagal ministerijos nustatytas būtinosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas. Didžioji dalis iškvietimų būna ne dėl ūmių susirgimų ar nelaimingų atsitikimų, bet dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos turėtų gydyti bendrosios praktikos gydytojai. Taip vyksta todėl, kad medicinos paslaugų organizavimą, teikimą ir apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos tarpusavyje nesuderintos ir nedetalizuotos.

2007 m. Sveikatos apsaugos ministerija nupirko 123 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Auditorių nuomone, dalis automobilių pirkimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Automobiliuose buvo įmontuoti 96 kompiuteriai, tačiau dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų jais nesinaudoja, nes nėra tam pasirengta. Kompiuteriai su programine įranga kainavo daugiau negu 3 mln. Lt. Audito metu buvo lyginamos ministerijos nupirktų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų įsigytų naujų analogiškų greitosios medicinos pagalbos automobilių kainos. Nustatyta, kad įstaigos, pačios įsigydamos automobilius, mokėjo mažiausiai 20 proc. pigiau negu ministerija.

Panašūs įrašai:

1. Verslininkų dosnumo dėka, medikai ligonius pasieks greičiau
2. Valstybės kontrolė: už tas pačias lėšas galima suteikti daugiau socialinių paslaugų
3. V. Blinkevičiūtė: laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems yra nustatyta globa, turėtų būti apdrausti
4. Biudžetinių įstaigų patalpos valdomos nešeimininkiškai
5. 2009 m. sveikatos biudžetas – didesnis