Išardžius „Leo LT“ paskubomis bandoma rasti sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statytojų ir valdytojų. Nors „Leo LT“ dažniausiai buvo kritikuojama už didelę privataus kapitalo įtaką joje, dėl kurios ir buvo išformuojama, dabartinės valdžios naujos atominės elektrinės statymo ir valdymo koncepciją, pagal kurią 51 proc. kontrolinio paketo priklausytų privačiam investuotojui, savo esme nelabai skiriasi nuo ankstesnio darinio. Seimo narys Kęstutis Daukšys šią situaciją vadina klaida.

Jau tapo įprasta, kad metų pabaigoje atgyja diskusijos dėl kitų metų dujų kainų, galimų tiekimo per Ukrainą ar Baltarusiją sutrikimų, su dujų tiekimu susijusių politinių ar ekonominių Rusijos reikalavimų. Tai, kad šitiek laiko nerandama ilgalaikio sprendimo, rodo paprastą dalyką – vien dvišalėmis derybomis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ pašalinti visas su dujų tiekimu iš šios šalies susijusias grėsmes yra neįmanoma. Pakeisti gamtines dujas alternatyviais ištekliais (atsinaujinančiais energijos šaltiniais, branduoline energija) bent jau vidutiniu laikotarpiu daugelyje sektorių taip pat nerealu – jau vien tik dėl atsinaujinančių išteklių plėtros kaštų ir pačių šių išteklių (pvz., biodegalai, saulės, vėjo, vandens energija) stokos. Alternatyvių tiekėjų paieška ir naujų vamzdynų tiesimas taip pat ne išeitis – per 30 metų (nuo 1980 m.) Rusijos dujų dalis bendrame ES dujų balanse sumažėjo nuo 80 iki 40 proc., [1] tačiau depolitizuoti ES ir Rusijos santykių dujų prekybos srityje tai nepadėjo. Todėl vienintelė išeitis Europos Sąjungai (kaip didžiausiai rusiškų dujų vartotojai) – pertvarkyti arba, tiksliau, sukurti vidinę ES dujų rinką.

Lieka kiek daugiau nei du mėnesiai iki galutinio Ignalinos AE veiklos nutraukimo. Pastebėsiu, kad š.m. rugsėjo pabaigoje peržengėme istorinę ribą – rugsėjo 22 d. Ignalinos AE buvo likę vos 100 dienų. Niekas nepastebėjo tos dienos, apie tai tylėjo ir šalies žiniasklaida.

Kaip informuoja „Lietuvos ryto“ naujienų portalas, Vyriausybė rado savitą išeitį iš susidariusios situacijos. Pagal dabartinį planą „Leo LT“ nebus išformuotą, valstybė joje padidins savo kapitalą, o ši įmonė nestatys atominės jėgainės ir elektros jungčių, tiesiog, pagal dabartinį planą, ji turėtų likti naujos atominės elektrinės, jei tokia bus pastatyta, operatore.

Seimo narys Julius Veselka užregistravo įstatymo projektą, kuriame siūloma nukelti Ignalinos atominės elektrinės darbą iki 2012 m. liepos mėnesio. Po pateikimo, įstatymo projekto pateikimui pritarta, todėl šis klausimas bus svarstomas Seime.

Rusija Kaliningrado srityje ir Baltarusija netoli sienos su Lietuva ketina statyti naujas atomines elektrines. Pabandžius suformuluoti klausimą, ar tai tikrovė, ar tik gandai, atsakymas peršasi gana paprastas: jie jau padarė tiek pat, kiek ir Lietuva, įgyvendindama Visagino atominės elektrinės projektą. Ką? Ogi nieko.

Vakar, vasario 2 d., specialioji Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertų misija, savaitę dirbusi Lietuvoje, jau peržiūrėjo procedūras, kaip Lietuvoje atliekamas planuojamos Visagino atominės elektrinės (VAE) poveikio aplinkai vertinimas. Ekspertai išanalizavo pačią poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą ir pritarė, kad ji atitinka įprastą tarptautinę praktiką ir procedūras.

Šiandien darbą pradeda speciali Tarptautinės atominės energetikos agentūros ekspertų misija, kuri išsakys savo nuomonę ir pateiks rekomendacijas Lietuvos institucijoms dėl naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.

Seimo opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas kreipėsi į šalies Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, klausdamas, kokia Vyriausybės pozicija dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybų. G. Kirkilas mano, jog yra pagrindo nuogąstauti dėl galimo neigiamo poveikio.

Kilus Rusijos teikiamų dujų Europai krizei, galiausiai nutraukus ir žymiai sumažinus jų tiekimą kone tuzinui valstybių, Slovakija prabilo apie II-jo Bohunice VI atominės elektrinės bloko veiklos atnaujinimą.