Tiems, kurie atsidaro mano svetainę, paskaito tinklaraštį, jau įkyrėjau su savo pastabomis baltarusiška tematika. Bet nieko nepadarysi, noblesse oblige – padėtis įpareigoja, pranešimą ES-Baltarusijos santykių tema reikia pradėti rengti. Todėl ir išvyka į Minską buvo tikrai naudinga.

Minsko forume, kuris jau dvyliktą kartą rengiamas daugiausia Vokietijos politikos ir verslo atstovų pastangomis, lankausi ketvirtus metus iš eilės. Per tą laiką, sakyčiau, kiek atslūgo įtampa tarp Baltarusijos valdžios ir opozicijos, ir tai yra vienas iš akivaizdžių forumo rezultatų. Vis dažniau forume girdėti baltarusių kalba.

Praėjusiame forume (2008 m.) pirmą kartą dalyvavo Baltarusijos prezidento administracijos vadovas Vladimiras Makėjus, kuris laikomas antruoju-trečiuoju valstybės asmeniu. Tada V. Makėjus pareiškė apie Baltarusijos norą suartėti su ES. Baltarusijos opozicijos atstovai apipylė jį klausimais ir pretenzijomis – tai bylojo apie normalaus bendravimo stoką. Disidentai naudojosi reta proga tiesiogiai pabendrauti su aukštu valstybės pareigūnu.

Šįkart diskusijos su opozicija nebūta – V. Makėjus po savo pranešimo paliko forumą. Ir kalbėjo jis šįkart aštriau. Užsiminęs apie reformas ir pilietinės visuomenės statybą, jis čia pat pridūrė, kad ES privalo šalinti bendradarbiavimo su Baltarusija kliūtis. Jo žodžiais, taikyti Minskui bizūno ir meduolio politikos nepavyks, kelti išankstines sąlygas – neperspektyvu. V. Makėjus apsiginklavo W. Gėtės citata, kad visi svarbūs reikalai turi būti daromi apgalvotai, neskubant (be abejo, jis turėjo omenyje reformas).

V. Makėjus su „pasiskolinta“ W. Gėtės išmintimi sulaukė VFR verslo tūzo, profesoriaus Klauso Mangoldo palaikymo. Jis irgi kalbėjo apie atsargumo ir neskubėjimo taktiką. (Kai Lietuvoje verslo tūzai bus profesoriai, gyvenimas gal ir pagerės. Iki šiol pas mus daugiau reiškėsi arba profesoriai, arba tūzai).

Baltarusiškai prabilęs Švedijos ambasadorius Minske Stefanas Erikssonas prieštaravo V. Makėjaus minčiai, esą ES politika izoliuoti Minską žlugo – Baltarusija pati save izoliavo. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius konstatavo, kad skirtingai nuo daugelio kitų ES Rytų Partnerystės šalių, Baltarusijoje nėra įšaldytų konfliktų, tačiau į Rytus nustumti Berlyno sienos trupiniai trukdo bendradarbiauti. „Vizų revizija“ būtina (jų atpiginimas), lygiai kaip turėtų keistis muitų politika su Baltarusija ir kitomis Rytų Partnerystės šalimis.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai pažymėjo, kad tarp visų vakarinių Baltarusijos kaimynų geriausi santykiai šalį sieja su Lietuva. Į Rytų Partnerystę būtina įtraukti Rusiją. Baltarusijos principai santykiuose su Vakarais: lygiateisiškumas, konkretūs rezultatai ir ekonominė nauda. Kaip didelis laimėjimas išskirtas susitarimas tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos dėl transporto tranzito, prie kurio, kaip laukiama, galėtų prisijungti Rusija ir Kazachstanas.

Paskutinę forumo dieną pasklido kalbos, esą Baltarusija nusprendė pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybes. Baltarusijos valdžios atstovai šia tema kalbėjo apie suverenų Minsko sprendimą, kuris nieko bendro neturėtų su Rytų partneryste. Tačiau, tiesą sakant, jis turėtų įtakos santykiams su ES. Tuo labiau, kad lapkričio 16 dieną Briuselis turės apsispręsti: sugrįžti prie vizų neišdavimo aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams ar pratęsti išimtis.

Baltarusijos opozicijos atstovai smarkiai polemizavo su oficialiais pareigūnais. Procesai šalyje vyksta neleistinai lėtai, o valdžios išgirtasis stabilumas pasiektas represinėmis priemonėmis. Nesimezga dialogas tarp NVO, opozicijos ir oficialiojo Minsko.

Vakarų politikai ir diplomatai teigė, kad Rytų Partnerystė turi padėti Baltarusijai pasiekti europietiškas normas atitinkančią visuomeninio, ekonominio ir politinio gyvenimo sąrangą. Reformų reikia ne Vakarams, o patiems baltarusiams. Komandinė ekonomika nepasiteisino nei Rusijoje, ką neseniai savo atvirame laiške pripažino jos prezidentas, nei Baltarusijoje.

Baltarusijos Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas S. Maskevičius, sunkiai slėpdamas nejaukumo jausmą, aiškino, kodėl tarp 100 šalies Parlamento deputatų nerasi nė vieno opozicijos atstovo. Jis teigė, kad dabartiniai parlamentarai mėgintų keisti įstatymus, kad palengvintų opozicijos išrinkimą, bet tai irgi reikalauja laiko.

Iš oficialiųjų Baltarusijos politologų kalbų galėjai suprasti, kad Rusija siekia atkurti TSRS laikų įtaką regione, kad jai vis dar sunku susitaikyti su visišku Baltarusijos suverenumu. Valstybinis oligarchinis kapitalizmas Rusijoje ne pavyzdys baltarusiams – Rusijoje valdo milijonierių vyriausybė, o Baltarusijos valstybės tarnyboje esą nepralobsi (greičiau priešingai – ko gero, atsidursi cypėje, jei A.Lukašenką pasieks žinios apie tavo nesąžiningumą ar šiaip užsitrauksi jo rūstybę.) Galimos reformos šalyje, ypač – paskelbtas ketinimas privatizuoti 500 stambiųjų valstybinių įmonių, turėtų pagerinti padėtį (diplomatiniai šaltiniai teigia, kad kontrolinį 51 procento akcijų paketą apdairiai išlaikys valstybė).

Karnegio centro Rusijoje vadovas politologas Dimitrijus Treninas teigė, kad Rusija šiandien yra postimperinė valstybė, siekianti atgauti didžiosios valstybės statusą ir išplėsti savo įtakos zoną, o Baltarusija jau susiformavo kaip nepriklausoma valstybė. Paradoksas, bet nepriklausomą Baltarusiją sukūrė būtent tas žmogus, kuris ne taip seniai pirmasis pasiūlė Rusijos ir Baltarusijos vieningos valstybės idėją (puoselėdamas planus tapti jos vadovu). Šiandien A. Lukašenkai ir jo komandai nepriklausoma Baltarusija žymiai mielesnė už galimybę tapti 99-uoju Rusijos Federacijos subjektu.

Rusijos vektorius Baltarusijoje, tikino politologas, reikštų šimtmečių tradicijos tąsą ir baltarusiams nebūtų pernelyg skausmingas. Bet Rusija nebenori subsidijuoti savo kaimynės papigintų žaliavų kainų forma. Europinis vektorius Baltarusijoje pasireikštų skausminga žmonėms modernizacija, bet taip pat virstų vienokia ar kitokia integracija su ES, o štai su Rusija integracijos jau nebus. Rusijai nepavyko įsitvirtinti Baltarusijoje, nors tarp abiejų tautų jaučiama didelė simpatija. Greičiausia Baltarusijoje ateityje išliks dabartinė tendencija: suvereniteto įtvirtinimas ir balansavimas tarp ES ir Rusijos. Mažiau tikėtina, kad Minskas pasuks piliečiams skausmingos modernizacijos link, nors ji perspektyvoje atneštų integraciją ir gerovę. Dar mažiau tikėtina, kad posūkis į modernizaciją įvyks Maskvoje, nors kaip tik jo dėka augtų realioji Rusijos įtaka. Jeigu toks posūkis neįvyks, Rusijos valstybė silpnės ir, kaip prognozavo D. Treninas, virs Europos bei Azijos provincija.

Kalbėdamas forume, aš priminiau seną posakį: pati blogiausia taika yra žymiai geresnė už patį geriausią karą (išimtis būtų Hitlerio taikinimo politika). Ne visai vykęs bendravimas yra žymiai geriau nei jokio. Permainos Vašingtone, karingojo, agresyvaus konservatyvizmo atsisakymas sudaro geresnes sąlygas ir geresniam ES bei Baltarusijos savitarpio supratimui. Išreiškiau viltį, kad po kelerių metų, tarkim, 17-tame Minsko forume jau kalbės ir į Baltarusijos parlamentą išrinkti opozicijos atstovai, o spaudos kioskuose mieste galėsime nusipirkti ir opozicinės spaudos. Bet ši tezė sulaukė kai kurių opozicionierių kritikos: esą, po 5 ar 10 metų forume greičiau jau kaip aukščiausias šalies atstovas kalbės Viktoras arba Nikolajus Lukašenkos, o Rytų Partnerystė kaip tik gali padėti režimui išsilaikyti sunkiais laikais.

Baigiamajame žodyje tiek forumo organizatorius profesorius Reineris Lindneris, tiek aš pabrėžėme, kad Rytų Partnerystė ir tokie forumai skirti ne šalies vyriausybėms stiprinti (jos ateina ir nueina), o plėtoti dialogui ir bendradarbiavimui. Būtent jie, o ne sankcijos, geriausiai tirpdo nepasitikėjimo ledus, sudaro sąlygas geresniam žmonių gyvenimui.

Paleckis.lt

Panašūs įrašai:

1. J.Paleckis: karšta savaitė Strasbūre
2. J.Paleckis: Naujienos iš Prahos pravirkdė europarlamentarus
3. Justas Paleckis: Ar gali būti kas baisiau už krizę?
4. Baltarusija siekia, kad Lietuva jai taptų vartais į Europą
5. V. Ušackas: nepriklausoma, saugi, stabili ir demokratėjanti Baltarusija yra Lietuvos nacionalinis interesas