Lygiai prieš dvidešimt metų, tuometinėje Aukščiausioje Taryboje, buvo priimtas aktas dėl „Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, kuris dar yra vadinamas Nepriklausomybės aktu. Šiuo aktu Lietuva pareiškė, kad nusikrato jai primestų okupacinių pančių ir vėl tampa nepriklausoma šalimi. Dvidešimt atkurtos nepriklausomybės metų atnešė Lietuvai visko – likimas mūsų šaliai siuntė ir džiaugsmingų akimirkų ir rimtų išbandymų. Kartu tuos dvidešimt metų liūdėjome, kartu ir džiaugėmės, todėl ir šią džiaugsmingą dieną būkime kartu – kartu švęskime svarbiausią Lietuvai ir lietuviams šventę – kovo 11- tąją. Su jubiliejumi broliai ir seserys!

Dar 2000 m. Kinijos tarptautinių tyrimų instituto ekspertas Xia Yishan savo studijoje „Kinijos ir Rusijos energetinis bendradarbiavimas“ rašė: „Kinijos energetinę politiką galima apibendrinti taip: pirmiausia veikti šalies viduje ir tuo pat metu stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą; naudotis tiek vidiniais, tiek išoriniais resursais bei rinkomis; plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą lygybės ir abipusės naudos principų pagrindu; ieškoti užsienyje naftos ir dujų atsargų; sukurti stabilią naftos importo ir eksporto rinką; užsitikrinti ilgalaikio ir stabilaus energetinio importo galimybę. (…) Rusija turi dideles naftos ir dujų atsargas Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose, o Kinijos paklausa naftai ir dujoms didėja, ir tai sukuria realų pamatą Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimui šioje srityje.

Lyderiu laikytas Viktoras Janukovičius laimėjo pirmąjį Ukrainos prezidento rinkimų turą ir antrajame susitiks su dabartine ministre pirmininke Julija Tymošenko. Abu kandidatai tiki savo pergale ir su jais abiem Rusija sieja savo viltis dėl glaudesnio abiejų šalių bendradarbiavimo.

ausio 6 dieną Dagestano sostinėje Mahačkaloje savižudis teroristas prie milicijos skyriaus vartų susprogdino sprogmenų prikrautą automobilį. Pirminiais duomenimis, žuvo 7 milicininkai ir 16 buvo sužeista. Jeigu automobiliui būtų pavykę įvažiuoti į policijos skyriaus teritoriją, aukų skaičius būtų buvęs kelis kartus didesnis – sprogimo metu milicininkai kaip tik rikiavosi kieme ir ruošėsi vykti į budėjimą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas po sprogimo nurodė sustiprinti Dagestane saugumo priemones. Tai tik šypseną keliantis biurokratinis politinis veiksmas, nes sunku įsivaizduoti, ką Rusija dar gali padaryti regione, kuris nesulaikomai slysta iš Maskvos kontrolės.

Šiandien sukanka lygiai devyniolika metų nuo tos tragiškos nakties, kuomet prie Lietuvos televizijos bokšto, tuometinės Aukščiausiosios Tarybos susirinko tūkstančiai žmonių, kad apgintų juos nuo galimos Sovietų Sąjungos agresijos. 1991 metų sausio 13 naktį sovietai išdrįso atakuoti prie Televizijos bokšto susirinkusią minią – iš Šiaurės miestelyje įsikūrusios karinės bazės link Televizijos bokšto demonstratyviai pajudėjo kariuomenės kolona. Atvykusius prie televizijos bokšto kareivius pasitiko silpnos barikados, kurias šie lengvai traiškė tankais. Sovietų kareiviams pralaužus barikadas, juos pasitiko daugiatūkstantinė beginklių žmonių minia, tačiau ir tai nesustabdė įsakymą iš Maskvos vykdančių desantininkų. Jie automatų buožėmis, šūviais ir tankais veržėsi pro beginklę minią, kol užėmė Televizijos bokštą. Dvylika žmonių žuvo tą naktį. Dar vienas nuo sužalojimų mirė vėliau. Dėl sovietų agresijos, tą naktį buvo sužeista 700 beginklių žmonių. Nuo tos tragiškos nakties, pagerbiant tragiškų įvykių dalyvius, dovanojusius Lietuvai laisvę, sausio 13 diena yra laikoma Laisvės gynėjų diena.

Šaliai paliekant praėjusius metus ir įžengiant į naujus, natūraliai atsiranda būtinybė apžvelgti praėjusiuosius metus. Žvelgiant į praėjusių metų politinius įvykius Lietuvoje, tampa akivaizdu, kad tai buvo ne tik ekonominės, bet ir idėjinės bei politinės krizės metai. Mitingai, protestai ir net riaušės tapo šios valdžios ištikimu palydovu, o valdžia neturi realių idėjų, kaip išsikapanoti iš šios dalinai savo užvirtos košės. Su didelėms gyventojų viltimis sieta Prezidentė taip pat nepateisino daugumos lūkesčių – nepaisant to, kad ji išrinkta metų žmogumi, žvelgiant į D.Grybauskaitės reitingus, akivaizdu, kad žmonės iš jos tikėjos kur kas daugiau. Žvelgiant į Prezidentės veiklą matome, kad kol nereikia priimti sprendimo, Prezidentė linkusi kalbėt daug ir griežtai, tuo tarpu kai reikia paaiškinti diskutuotinus sprendimus, D.Grybauskaitė yra linkusi apsiriboti lakoniškomis frazėmis. Tiesa, pokyčių sulaukėme užsienio politikoje – pirmą kartą per aštuonerius metus Lietuvos ir Rusijos vadovai kalbėjo tiesiogiai ir Lietuvoje apsilankė ir aukščiausių šalies vadovų buvo priimtas paskutiniuoju Europos diktatoriumi laikomas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Galima teigti, kad praėjusieji metai buvo niūrus visomis prasmėmis. Nuolatiniai skandalai, vis didėjantis nusivylimas apėmė Lietuvos žmones. Rekordiškai praskolintas biudžetas, uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, dienomis didėjanti bedarbių armija ir mažėjančios socialinės išmokos – taip 2009 palydi Lietuva ir jos vadovai. Platesnę svarbiausių politinių įvykių santrauką rasite skaitydami toliau o civis.lt linki Jums kantrybės ir tikėjimo 2010. Nepamirškite žymaus posakio, kad tam, kad pasaulyje įsivyrautų blogis, reikia visai nedaug – tik, kad geri žmonės nustotų dirbę gerus darbus.

Regis, gripo epidemija net viešosios erdvės akademijoje jau bemaž absorbavo nūdienos versijas apie „pdf“ formato perversijas Lietuvoje.
Pandeminis gripas tarytum negailestingas molochas reikalauja vis naujų aukų ir nelaimėlių.

Jau tapo įprasta, kad metų pabaigoje atgyja diskusijos dėl kitų metų dujų kainų, galimų tiekimo per Ukrainą ar Baltarusiją sutrikimų, su dujų tiekimu susijusių politinių ar ekonominių Rusijos reikalavimų. Tai, kad šitiek laiko nerandama ilgalaikio sprendimo, rodo paprastą dalyką – vien dvišalėmis derybomis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ pašalinti visas su dujų tiekimu iš šios šalies susijusias grėsmes yra neįmanoma. Pakeisti gamtines dujas alternatyviais ištekliais (atsinaujinančiais energijos šaltiniais, branduoline energija) bent jau vidutiniu laikotarpiu daugelyje sektorių taip pat nerealu – jau vien tik dėl atsinaujinančių išteklių plėtros kaštų ir pačių šių išteklių (pvz., biodegalai, saulės, vėjo, vandens energija) stokos. Alternatyvių tiekėjų paieška ir naujų vamzdynų tiesimas taip pat ne išeitis – per 30 metų (nuo 1980 m.) Rusijos dujų dalis bendrame ES dujų balanse sumažėjo nuo 80 iki 40 proc., [1] tačiau depolitizuoti ES ir Rusijos santykių dujų prekybos srityje tai nepadėjo. Todėl vienintelė išeitis Europos Sąjungai (kaip didžiausiai rusiškų dujų vartotojai) – pertvarkyti arba, tiksliau, sukurti vidinę ES dujų rinką.

Lietuvoje ar užsienyje kalbėdama apie mūsų šalies saugumą, NATO ir kolektyvinės gynybos patikimumą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi Aljansą parengti Baltijos valstybių gynybos planą (angl. contingency plan). Esą tokius planus NATO turi parengusi Lenkijos, Norvegijos, Turkijos ir Graikijos gynybai, analogiško plano norėtų ir Lietuva. Tačiau neseniai Lietuvoje viešėjęs NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas teigė, kad net ir nesant konkrečių gynybos planų Baltijos valstybės yra ginamos pagal kolektyvinės gynybos principus, aptartus penktajame Vašingtono sutarties straipsnyje.

Praėjusią savaitę politikų kalbos sukosi apie ateinančių metų biudžetą. Visi ieško būdų, kaip sumažinti ateinančių metų biudžeto deficitą, tačiau, rimtesnių pasiūlymų kaip tai padaryti – nėra. Praėjusią savaitę kompanija „Baltijos tyrimai“ paskelbė naujus partijų reitingus. Iš kompanijos atliktos apklausos matyti, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar – į Seimą pakliūtų tik keturios partijos, o juos laimėtų Darbo partija.