Kitą savaitę Kosovas minės vienerių metų nepriklausomybės metines. Tai buvo jau septinta iš buvusios Jugoslavijos susiformavusi valstybė. Skeptikai gąsdino, kad jos atsiskyrimas turės baisių pasekmių: serbų etninė mažuma bus priversta palikti teritoriją, regione prasidės nauja smurto banga, o valdžią Serbijoje perims kraštutiniai nacionalistai. Laimei, nei vienas panašus spėjimas nepasitvirtino.

Kitaip nei kitos šešios buvusios Jugoslavijos teritorijoje susikūrusios valstybės, Kosovas formaliai buvo Serbijos provincija, o ne atskira respublika, nepaisant to, kad daugiau nei 90 procentų jo 2 milijonų gyventojų sudaro etniniai albanai. Šis skirtumas ir davė Rusijai pagrindą blokuoti Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl Kosovo statuso. Jis taip pat paaiškina, kodėl Kosovo nepriklausomybę iki šiol yra pripažinusios tik 54 pasaulio šalys.

Didžiausia sėkme, regis, reikėtų laikyti tai, kad Kosovui pavyko išvengti masinio serbų išvykimo. Daugiausia anklavuose bei šalies šiaurėje gyvenantys serbai de facto yra pavaldūs Serbijos kontrolei ir nuolat patiria Belgrado spaudimą nedalyvauti jokioje Kosovo institucijų veikloje, tačiau valdžioje esant tvirtai pro-europietiškų pažiūrų Serbijos vyriausybei, radikalių nacionalistų grėsmė ne tik kad nesustiprėjo, bet faktiškai visai išgaravo.

Lėtai pradėtai ir per visus 2008 metus su serbų pasipriešinimu ir nesutarimais ES viduje susidūrusiai Europos Sąjungos viešosios tvarkos ir taikos palaikymo misijai galiausiai pasirengta gruodžio mėnesį. Po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo pasitraukti turėjusi ankstesnė Jungtinių Tautų administracija jau gerokai sumažinta, nors vis dar tęsia savo veiklą, o 15 000 NATO vadovaujamų karių tebėra Kosovo teritorijoje.

Blogos naujienos yra tos, kad Kosovas tebėra neturtingas, o jo administracija silpna. Maža to, labai sėkmingą diplomatinę kampaniją prieš ją surengusiai Serbijos vyriausybei pavyko sukurti neigiamą Kosovo įvaizdį kitose šalyse, nors išskirtinai jam kaltinimai dažnai reiškiami visai nepagrįstai. Štai pavyzdžiui, tuo, kad per šalies teritoriją eina narkotinių medžiagų kontrabandos keliai, galima būtų kaltinti net ir kai kurias ES šalis, tokias kaip Bulgarija ar Austrija.

Dažnai manoma, kad albanai, įskaitant ir kosovarus, atlieka itin reikšmingą vaidmenį Europos narkotikų karteliuose, tačiau tokie teiginiai retai kada patvirtinami atliekamais tyrimais. Kosovarų stabilumo iniciatyvos pranešimo duomenimis, 2006 metais vos 6 proc. Italijoje sulaikytų prekeivių heroinu buvo etniniai albanai, tuo tarpu 65 proc. sudarė italai, o 19 proc. – šiaurės Afrikos piliečiai. Nemaža dalis kitų stereotipų apie kosovarus taip pat yra nepagrįsti ir paprasčiausiai rasistiniai.

Galima kelti klausimą, ar kosovarai yra nelaimingi? Panašu, kad anaiptol ne. Europos Balkanų fondo ir „Gallup“ neseniai atliktų tyrimų duomenimis, iš visų septynių šiaurės Balkanų šalių, Kosovo piliečiai yra labiausiai viskuo patenkinti ir akivaizdu, kad vienerių metų nepriklausomybės sukaktį jie sutiks džiaugsmingai.

Pagal „The Economist“ parengė Vaida Žliobaitė

Panašūs įrašai:

1. Buvęs Serbijos vadovas išteisintas Kosovo karo nusikaltimų byloje
2. Prasideda ES stebėtojų misija Kosove
3. Serbija žada aktyviau ieškoti R. Mladičiaus
4. ES pajėgos veiks visame Kosove
5. Nuo gruodžio – didesnė ES įtaka Kosove