„Šiaurės Korėjos laivas paleido kelias serijas šūvių, tačiau jis nekirto Šiaurinės ribos. Mūsų pajėgos yra kovinėje parengtyje“, – teigė Pietų Korėjos kariuomenės atstovas Park Sung-vu.

Kaip teigia Pietų Korėjos kariškiai, pirmieji pradėjo šaudyti šiauriečiai, o Pietų Korėjos kariškiai atsakė į šiuos šūvius taip pat paleisdami kelias serijas šūvių į orą.

Tai jau antrasis incidentas per kelis pastaruosius mėnesius. Praėjusių metų lapkritį Šiaurės ir Pietų Korėjos kariniai laivai pradėjo šaudyti vienas į kitą. Tai buvo pirmasis ginkluotas susirėmimas per pastaruosius septynerius metus.

Panašių įrašų nerasta.

Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti ir kiti teigiami veiksniai – nedarbas šalyje nukrito pirmą kartą per pastaruosius 18 mėnesių.

Jungtinė Karalystė prisijungė prie išbridusių iš recesijos šalių klubo, kuriame yra tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija ir Japonija. Šių šalių ekonomika pradėjo augti dar praėjusių metų vasarą.

Panašių įrašų nerasta.

Pasak Ukrainos CRK, rinkimai yra įvykę ir tai yra „įrodytas faktas“. Anot Ukrainos CRK vadovo Vodymyro Šapovalo, rezultatai yra „gana aiškus ir nėra ką čia komentuoti“. Ukrainos CRK vadovas griežtai atmėtė kaltinimus dėl galimų pažeidimų. Anot jo, tai „išpūstas“ reikalas.

Tokį pat verdiktą paskelbė ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacija (ESBO). Pasak tarptautinių stebėtojų, pirmasis Ukrainos prezidento rinkimų ratas buvo „geros kokybės“, atitiko daugelį ESBO ir Europos Tarybos reikalavimų, tokiu būdu demonstruojant „ryškią pažangą lyginant su ankstesniais rinkimais“. Tiesa, stebėtojai, tam, kad būtų išvengta nesusipratimų ateityje, rekomenduoja konkretizuoti įstatymus, reglamentuojančius Ukrainos prezidento rinkimus

Pagal išankstinius duomenis, pirmoje vietoje yra Viktoras Janukovičius, antroje – Julija Timošenko. Trečioje vietoje liko bankininkas Serhijus Tihipka, ketvirtas Arsenijus Jeceniukas, o penktasis – dabartinis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Iš viso į Ukrainos prezidento postą pretendavo 18 kandidatų.

Panašių įrašų nerasta.

S.Pineira nutraukė kairiųjų-centro sąjungos valdymą, kuris truko nuo pat Čilės diktatoriaus Augusto Pinočeto pasitraukimo 1990 metais, įveikdamas savo oponentą Eduardą Frejų. Itin populiariai Čilėje politikei, dabartinei prezidentei Mišelei Bašelei kandidatuoti dar vienai kadencijai uždraudė Čilės Konstitucinis Teismas.

Politikos ekspertai mano, kad vieną iš keturių Čilės televizijos tinklų valdantis, o taip pat Čilės avialinijos akcijų ir kitų verslo interesų turintis S.Pinera iš esmės nekeis iki šiol M.Bašėlės vykdytos politikos.

Tačiau savo pergalės kalboje S.Pinera kalbėjo kitaip. Kreipdamasis į susirinkusią 30 000 jį palaikiusių žmonių minią, jis pažadėjo reformas, kurios „nugriaus sienas, skiriančias mus ir pastatys naujus tiltus, kurie sujungs mus“

Panašių įrašų nerasta.

Oficiali šių karinių pratybų paskirtis – stiprinti Irano kariuomenės gynybinius pajėgumus bei padidinti regiono saugumą. Šiose pratybose dalyvaus tik Irano sausumos pajėgos ir keli Islamo Respublikos gvardijos korpusai.

„Tiek amerikiečiai, tiek jų artimas sąjungininkas Izraelis neatmetė atakos prieš Iraną galimybės. [...] Iranas daugiau nei amžių nepradėjo nei vieno karo su kita valstybe“, – teigiama Irano televizijos „Press TV“ pranešime.

Tokias pratybas galėjo paskatinti tai, jos amerikiečių pareigūnai vis labiau spaudžia Iraną atsisakyti branduolinių programų. Pasak JAV pareigūnų, Iranui lieka vis mažiau laiko išsklaidyti tarptautinėje bendruomenėje sklandančias abejones dėl branduolinio ginklo gamybos.

Amerikiečių remiamas Izraelis yra pareiškęs, kad Irano branduolinės programos yra pagrindinė problema, su kuria susiduria šalis.

Iranas atmeta kaltinimus mėginant pasigaminti branduolinį ginklą ir teigia, jog jų atominės programos yra skirtos tam, kad šalies elektrinės būtų aprūpinamos branduoliniu kuru. Tačiau JAV ir Izraelis atkakliai tvirtina, jog Iranas mėgina pasigaminti atominį ginklą.

Iranas teigia, kad gamintis atominį kurą šalis gali pagal 1968 metų Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį, kurioje teigiama, kad šią sutartį ratifikavusios šalis turi negaminti atominių ginklų ir leisti inspektoriams tikrinti šalies teritorijoje esančius objektus.

Šeštadienį Irano užsienio reikalų ministras iškėlė ultimatumą Vakarams. Ultimatume reikalaujama priimti sprendimą dėl derybų atnaujinimo. Iranas savo ultimatume teigia, kad arba derybos, dalyvaujant Jungtinėms Tautoms dėl Irano branduolinio kuro gamybos bus atnaujintos arba Iranas branduolinio kuro gamybą atnaujins pats.

Susiję įraša:

1. Iranas pradėjo dideles pratybas: virtualūs priešai – JAV ir Izraelis
2. Iranas sėkmingai išmėgino patobulintą ilgojo nuotolio raketą
3. Iranas atidarė naują karinę bazę

Šiuo metu NATO pajėgos Afganistane pereina nuo „konsultavimo“ į „partnerystes“ stadiją. Šioje stadijoje Afganistano kariuomenės aukštesnieji pareigūnai bus įtraukiami į NATO pajėgų misijas. Planuojama, kad aukštesnio rango Afganistano kariuomenės pareigūnai dalyvaus rengiant misijų planus, užduotis, o taip pat, dalyje jų, dalyvaus patys.

Nemaža dalis karinių operacijų, kurių metu talibų kontroliuojamų teritorijų valdymas turėjo būti perimtas NATO pajėgų, buvo atšauktos, nes Afganistano kariai dar nėra pasirengę perimti šių vietovių kontrolės. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brounas ir Afganistano prezidentas Hamidas Kerzajus sutarė, kad britų kariai apmokys dar 10 000 Afganistano reguliariosios kariuomenės karių.

Viena pagrindinių problemų Afganistano kariuomenėje yra menkas karinis pasirengimas. Kaip pabrėžia NATO pajėgų kariai, Afganistano kariuomenės karių pasirengimo lygis yra labai skirtingas. Dalis jų mokėsi užsienyje ir dalyvavo NATO operacijose, tačiau pagrindinė Afganistano kariuomenės beda – jaunimas, kurio didžioji dalis yra visiškai neišsilavinusi – dauguma jų net nemoka skaityti.

JAV prezidentas Barakas Obama, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Braunas ir kiti didžiųjų NATO šalių vadovai ne kartą pabrėžė, kad vietinės kariuomenės pasiruošimas kontroliuoti Afganistano teritoriją yra viena esminių sąlygų tam, kad kitų valstybių kariai būtų atitraukti iš Afganistano.

Susiję įraša:

1. Amerikiečiai kartu su Afganistano pajėgomis sakosi nukovę virš 30 talibų
2. Afganistano finansų ministras teigia, kad H.Karzai perrinktas Afganistano prezidentu
3. Britų kariai nukovė talibų kovotojų vadą, kuris buvo įtariamas sprogdinimų organizavimu

Tai reiškia, kad turėdamas šią raketą, Iranas teoriškai gali atakuoti Izraelį ir amerikiečių bazes, įrengtas Persijos įlankoje.

Tai jau antrasis raketos „Sajil 2” bandymas. Pirmasis šios raketos bandymas įvyko šių metų gegužės mėnesį. Spalį Iranas taip pat išmėgino dvi raketas, prieš pasaulinę konferenciją, skirtą branduoliniam nusiginklavimui. Tokie Irano veiksmai šokiravo tarptautinę bendruomenę, nes jie leido aptikti urano sodrinimo gamyklą, esančią Irane.

Tarptautinė bendruomenė kaltina Iraną mėginant pasigaminti branduolinį ginklą, o Iranas šiuos kaltinimus atmeta. Tačiau pastarasis bandymas tokius įtarimus tik patvirtina.

Susiję įraša:

1. Iranas sėkmingai išbandė raketą
2. Iranas išmėgino naujas raketas
3. Iranas yra pasirengęs deryboms su JAV

Protestuotojai nusprendė šturmuoti pastatą, kai derybose dėl klimato kaitos dalyvavo labai aukšto rango politikai, tarp kurių buvo Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabe ir kiti, aukšto rango politikai. Protestuotojai norėjo užimti konferencijos pastatą ir pagrindinę derybų salę.

Tačiau protestuotojams jų sumanymas nepavyko, nes jie susidūrė su gerai pasiruošusiomis policijos pajėgomis. Pasak laikraščio „Times“, policija buvo įrengusi užtvaras, reaguoti buvo pasiruošę ir policininkai su šunimis. Protestuotojams mėginant pralaužti užtvaras buvo panaudotos pipirų pagrindų paruoštos ašarinės dujos.

Susiję įraša:

1. Europos parlamentas pritarė klimato kaitos paketui
2. Briuselyje Adamkus ir Kubilius spręs energetikos klausimus
3. JAV energetikos sekretoriumi skiriamas Nobelio premijos laureatas

Anksčiau bedarbiams, steigiantiems naują verslą būdavo sunku pradėti savo verslą, mat paskolas bankai dažniausiai suteikdavo tik didesnėms įmonėms, todėl naujos įmonės susidurdavo su finansavimo problemomis.

Tam, kad pretenduotų į paramą, įmonėje turės dirbti iki 10 darbuotojų, o įmonės finansinė apyvarta per metus neturės viršyti 2 mln. eurų. Pagal statistiką, 91 proc. visų Europos įmonių atitinka šį kriterijų.

Tokia parama pradės veikti nuo kitų metų sausio ir tęsis ketverius metus. Jai skiriama 100 mln. eurų. Kol kas Europos Parlamentas yra numatęs 25 mln. eurų, o dėl tolimesnio finansavimo dar žadama derėtis.

Susiję įraša:

1. Europos Sąjunga rekomenduoja narėms išpirkti skolas
2. Prezidentas V.Adamkus: Europos Sąjunga turi susitarti sėkmingai Rytų partnerystės politikai
3. Juodkalnija prašosi į Europos Sąjungą

„Amnesty International“ Meksikos valdžia kaltina tuo, kad ši vengia tirti pranešimus apie civilių gyventojų teisių pažeidimus, kuriuos padarė Meksikos kareiviai. Anot „Amnesty International“, pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus nenori tirti nei civilinė nei karinė valdžia.

Meksikos kariuomenė suvaidino labai svarbų vaidmenį kare su narkotikų karteliais, kurį Meksikos prezidentas Felipe Kolderonas paskelbė dar 2006 metais. Operacijoje dalyvavo apie 50 000 kariškių. Jie dirbo ten, kur narkotikų karteliai ypač aktyvus, o vietos policija yra labai korumpuota.

Susiję įraša:

1. Suimtas buvęs Meksikos kovos su organizuotu nusikalstamumu departamento vadovas
2. Pavojingiausiame Meksikos mieste siautėja narkotikų prekeivių gaujos
3. Lėktuvo katastrofa Meksikoje: žuvo vidaus reikalų ministras