Kaip vadovas visuomet laikausi nuomonės, kad darbai turi kalbėti patys už save. Ir apskritai per krizę girtis kažkaip negražu. Bet apžvelgiant praėjusius metus niekaip neapleidžia jausmas, kad į metų galą pradėjome daryti kažką ypač teisingo.

Apie širdį glostančią Algirdo Brazausko kritiką esu jau rašęs. Tačiau po jos pasipylė ir sistemiškas vieno dienraščio bei vienos partijos dėmesys Ūkio ministerijos priimamiems sprendimams, mano buvusiam verslui, Ūkio ministerijos darbuotojams. Net mano žmoną be mano žinios Ūkio ministerijoje „įdarbino“. O kur dar bandymas gerbiamą katalikišką organizaciją paversti neaiškia sekta ir su profesionalia saugumo kamera nufilmuoti „slapti“ maldos susirinkimai!

Sutinku, kad ne visi procesai vyksta taip greitai, kaip daugeliui (ir man) norėtųsi. Matyt, dėl to kai kam ir blogiausia ministerija tapome vos prieš du mėnesius . Dėl biurokratinių procedūrų vien tik struktūrinė Ūkio ministerijos reforma bei kai kurių žmonių paslaugų atsisakymas užtruko daugiau nei pusmetį. Tačiau šiandien Ūkio ministerijoje dirba 85 žmonėmis mažiau negu metų pradžioje. Net įskaičiavus, kad dalis jų perėjo į Energetikos ministeriją, sutaupėme apie milijoną litų darbo užmokesčio fondo. O juk dalis tų pareigūnų, cituojant A.Brazauską, „dirbo ten dešimtmečiais, buvo net angliškai pramokę!“.
Kitas nomenklatūros širdies skausmas — šiandien veikiančios 152 verslą kontroliuojančios valstybinės institucijos. Net paprasčiausio lipduko gamybą kontroliuoja 7 skirtingos organizacijos. Jos labiausiai pavojingos ne teisininkų ir lobistų armiją turinčioms stambiosioms korporacijoms, o krizės nustekentiems smulkiesiems verslininkams – mūsų ekonomikos stuburui. Nenoriu įžeisti sąžiningų ir profesionalių valstybės pareigūnų (o jų atradau tikrai daugiau, nei atrodė prieš metus), tačiau dažnai šios institucijos virsta mažomis partinėmis „lesyklėlėmis“ – geromis vietomis priimti šeimos narius, „prasukti“ kokį reikaliuką ar tiesiog asmeniškai pasipinigauti.

Kartu su Teisingumo ministru R. Šimašiumi parengėme planą, pagal kurį iki kovo 30 dienos šias institucijas planuojame sujungti į 8 grupes, o metų suintegruoti į vieningą 8 institucijų sistemą. Nušausime tris zuikius: palengvinsime verslo administravimo naštą ir sutaupysime mokesčių mokėtojų lėšų.

Ir turbūt didžiausias mūsų šiuometinis darbas: viešųjų pirkimų teisinės bazės išskaidrinimas bei tuoj prasidėsianti Viešųjų pirkimų tarnybos reforma. Viešiesiems pirkimams per metus išleidžiamos stulbinančios keliolikos milijardų sumos. Todėl pirmiausia kontroliuosime ir užtikrinsime skaidrias viešųjų pirkimų konkursų sąlygas.

Antras svarbus pokytis – stambinsime perkančiąsias organizacijas. Dabar kiekviena valstybei pavaldi institucija pirkimus organizuoja atskirai, o įvykdžius reformą liks tik kelios stambios viešuosius pirkimus atliekančios organizacijos. Elementari verslo logika sako, kad perkant daugiau gaunama kur kas geresnė kaina. Kodėl iš mūsų visų pinigų išlaikoma valstybė turėtų pirkti brangiau negu privatus verslas? Antra, tikimės palengvinti darbą ir dažnai prastai finansuojamai STT – jei bus mažiau perkančiųjų organizacijų, bus lengviau jas kontroliuoti.

Tai įdomumo dėlei – ką vis tik užkabinome: 152 kontrolierius, 13,5 milijardų viešųjų pirkimų litų ar 85 buvusius Ūkio ministerijos pareigūnus? Kaip manote jūs?

P.S. Laukiu, ką naujo apie save ir savo kolegas sužinosiu kitais metais. Mat Vyriausybė yra numačiusi ir privatizavimo programų, o už privatizavimą, kaip žinia, atsakingai Ūkio ministerija…

Panašūs įrašai:

1. Ūkio ministras Dainius Kreivys skaičiuoja neva išsaugotas darbo vietas
2. Kreivys susitiks su “Microsoft” vadovu
3. Siūti ir pardavinėti vėliavas galės ir fiziniai asmenys
4. Ministras R.J.Dagys ragina skirti nustatytą procentą lėšų pirkimams iš socialinių įmonių
5. Viešųjų pastatų renovavimui – pirmasis 100 milijonų litų