Šiomis dienomis Žemės ūkio ministerijoje vyksta intensyvios diskusijos dėl galimybės ūkininkams parduoti pieną iš ūkių tiesiogiai prekybos tinklams. Į šias diskusijas, kurių metu aptariami reikalavimai žalio pieno gamybai ir jo pardavimui, žalio pieno prekybos sąlygos, mielai įsijungia patys ūkininkai, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakingi pareigūnai, prekybos tinklų, Žemės ūkio rūmų, Pieno gamintojų asociacijų, savivaldybių administracijų žemės ūkio skyrių atstovai.

Reikalavimai apibrėžti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

Kaip akcentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas, ūkininkams bei prekybos tinklų atstovams pristatęs reikalavimus tiesioginiam realizavimui, vienas svarbiausių jų tarnybos specialistų tikslų – išlaikyti pusiausvyrą tarp verslo (kurį netenkina griežti tiesioginiam pardavimui keliami reikalavimai) ir vartotojo (kurį netenkina parduodamos produkcijos kokybė). Užtikrinti kokybę, anot K. Lukausko, reiškia patenkinti vartotojų lūkesčius, kurie nori žinoti ūkininkavimo metodus, vietą ir pan. Tarnybos direktorius išskyrė pagrindinius maisto tvarkytojų (t.y. ūkininkų bei prekybos tinklų) įsipareigojimus, apibrėžtus Maisto įstatyme, priminė tiesioginio pieno ir pieno gaminių pardavimo reikalavimus, patvirtintus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu (Nr. B1-251, Žin., 2008, Nr. 56-2138; Nr. 145-5860). Svarbiausia, anot K. Lukausko – rasti būdų, kaip pieną pristatyti į prekybos tinklus.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas akcentavo, kad neseniai vykusiame Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus ir prekybos tinklų atstovų susitikime buvo pažadėta įsileisti į tinklus pieno produkciją, jeigu tik ji atitiks kokybės standartus: „Svarbiausia, be abejo, kokybė, kuri būtų užtikrinta ir tenkintų vartotojų lūkesčius. Taip pat turime nepamiršti patikimumo ir stabilumo“. Pasak jo, tiesioginių pardavimų iniciatyva yra sveikintina, lieka aptarti techninius dalykus, t.y. pardavimo būdus, transportavimą, įrangą, atsiskaitymo terminus ir pan.

Šie konkretūs prekybos tinklų reikalavimai buvo aptarti praėjusią savaitę vykusiame ūkininkų, ministerijos, prekybos tinklų atstovų darbo grupės susitikime.

Prekybos tinklai nusiteikę geranoriškai

„Noriu atkreipti dėmesį, kad žalio pieno prekybos reglamentavimui rengti naujo teisės akto nereikia, nes reikalavimai tiesioginiam pieno ir pieno gaminių realizavimui jau yra patvirtinti. Tačiau labai reikės geranoriško prekybininkų požiūrio į ūkininkus – žalio pieno tiekėjus“, – susitikimo metu kalbėjo ministerijos Bendrosios rinkos departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Jis pasiūlė parengti atmintinę pieno gamintojui, parduodančiam pieną prekybos tinklams, kurioje butų surašyta visa ūkininkui naudinga informacija: kur jam kreiptis, norint parduoti pieną prekybos tinklams, kokybės reikalavimai parduodamam pienui, prekybininkų reikalavimai ir siūlymai ūkininkui, prekybos tinklų atstovų ryšio duomenys. Atmintinėje, kurią parengs Žemės ūkio ministerijos specialistai, svarbu nurodyti, kas derėsis su ūkininkais: ar vietinių parduotuvių direktoriai, ar prekybos tinklų centrinėse administracijose dirbantys vadybininkai.

UAB „Maxima“ Prekių grupės vadovė Vilma Drulienė pažymėjo, kad jų prekybos tinklas turi iš viso 230 parduotuvių, iš jų apie 50 – didžiosios (t.y. dviejų ir trijų X). Pasak jos, žaliu pienu planuojama prekiauti ne visose parduotuvėse – tai priklausys nuo regiono bei poreikio. „Mūsų prekybos tinklas prie daugelio parduotuvių turi nuosavas aikšteles, kuriose ūkininkai galėtų prekiauti pienu. Ten, kur nuosavų aikštelių nėra ar jos labai mažos, ar nėra nuomojamo ploto parduotuvėje prekybai pienu, galima būtų prekiauti prekybos salėje. Tuo atveju netoli gyvenantys regiono ūkininkai pieną turėtų pristatyti iki 8 val. ryte ir kas rytą pasiimti vakar dienos neparduotą produkciją“, – teigė V. Drulienė. Kaip akcentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Egidijus Simonis, neparduotas grąžintas iš parduotuvės pienas gali būti panaudotas tik gyvulių šėrimui, bet ne pieno produktų gamybai.
UAB „Rivona“ vadybininkas Saulius Balkus pateikė konkretų pasiūlymą – UAB „Norfos mažmena“ šešiuose supermarketuose (Ukmergėje, Utenoje, Mažeikiuose, Šiauliuose po vieną parduotuvę ir dviejose parduotuvėse Kaune) už simbolinę 1 Lt/m2 per mėnesį kainą gali išnuomoti vietas ūkininkams prekiauti žaliu pienu. „Žalias pienas yra išskirtinis maisto produktas, tad jis reikalauja išskirtinio dėmesio“, – teigė S. Balkus. Pasak jo, ūkininkai be simbolinio nuomos mokesčio turėtų apsimokėti komunalines paslaugas, pasistatyti savo įrangą (galima tartis ir dėl parduotuvės įrangos). Prekybininkų reikalavimas ūkininkams – kad vitrinos išvaizda būtų suderinta su prekybos tinklo atstovu, kad ūkininkas deklaruotų savo darbo valandas ir jų laikytųsi. Konkreti vieta parduotuvėje yra ūkininko ir prekybininko derybų objektas. UAB „Norfos mažmena“ geranoriškai pasirengusi derėtis ir plėsti plotus, jei to reikėtų. „Prekyba žaliu pienu prekybos salėse gali būti tik tolesnis žingsnis, jau išbandžius šią veiklą nuomojamose specialiose vietose, – pabrėžė S. Balkus, kalbėdamas apie ateities perspektyvas. – Svarbu, kad ūkininkas turėtų ilgalaikę viziją šiam verslui, o ne galvotų apie tokią prekybą kaip į laikiną išsigelbėjimą esant žemoms pieno supirkimo kainoms“.

UAB „Rimi Lietuva“ Šviežių produktų grupės vadovė Laima Minsevičiene teigė, kad UAB „Rimi Lietuva“ šiuo klausimu dar neturi konkrečios pozicijos tiesioginių pardavimų klausimu: „Mūsų tinklas turi 11 supermarketų. Kokiu būdu prekiausime žaliu pienu – ar prekybos salėje, ar nuomosime specialias vietas ūkininkams, dar nenuspręsta. Tai aptarsime su norinčiais parduoti pieną ūkininkais“.

UAB „Palink“ kokybės vadovas Saulius Grinius informavo, kad „Iki“ parduotuvės neskubės įkelti žalio pieno į pieno produktų lentynas, o viena esminių kliūčių įvardijo BAR kodą. „Nusprendėme už simbolinę kainą išnuomoti ūkininkui plotą prekiauti pienu. Tokios prekybos privalumų yra nemažai – ūkininkas galės pasirinkti sau patogų prekybos laiką, sutaupyti PVM (jei nėra PVM mokesčio mokėtojas). Manome, kad ūkininkai galėtų prekiauti ir prie parduotuvės“, – teigė S. Grinius. Pradžioje plotus prekybai žaliu pienu UAB „Palink“ ketina skirti 5-iose parduotuvėse.

Ūkininkė Ona Baltrušaitienė pritarė, kad apie prekybą pienu ūkininkas turi nuspręsti labai gerai viską įvertinęs. „Masinis tiesioginio pieno pardavimo prekybininkams populiarinimas nereikalingas, kad neatsirastų pagundų nesąžiningumui ar nenukentėtų pieno kokybė. Nereikia globoti ir vesti už rankos ūkininkų. Tas, kuris sieks tokio verslo, bus aktyvus ir pats susiras, – mintimis dalijosi ūkininkė. – Ūkininkas, ypač tas, kuris investuoja į pieno perdirbimo įrangą, turi išsitirti rinką, pats norėti ir siekti šio verslo plėtojimo, kad vėliau nekaltintų Žemės ūkio ministerijos, jog ši suagitavo imtis pieno perdirbimo“.

Pagal ŽUM info

Panašūs įrašai:

1. Seimo nariui A.Vidžiūnui galima vairuoti išgėrus, nes policininkai pūsti į alkotesterį paprašė per anksti
2. Ūkio ministerija parengė Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimus
3. Valstybės kontrolė: už tas pačias lėšas galima suteikti daugiau socialinių paslaugų
4. Vyriausybė su žemdirbių savivaldos komitetu aptarė žemės ūkio problemas
5. Žemės ūkiui prognozuojamos geros perspektyvos