Ankščiau trijų Baltijos šalių ekonomika augo bene sparčiausiai Europoje. Dabar šios šalys atsidūrė kitoje pusėje. Latvija, gruodį gavusi paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), teigia, kad jos bendrasis vidaus produktas (BVP) gali kristi apie 13 procentų. Lietuva ir Estija prognozuoja apie 10 procentų sumažėjusį BVP. Tokios problemos sprendimas galėtų būti devalvacija ir atitinkami sprendimai fiskalinėje politikoje. Tačiau Baltijos šalyse šalies ekonomikos susiejimas su euru yra ir nacionalinės garbės klausimas. Be to, šiose šalyse daugelis asmeninių santaupų laikoma eurais, todėl devalvacija žmonėms reikštų skurdą. Todėl, norėdamos atgauti konkurencingumą, Baltijos šalys pasirinko užmokesčio mažinimo politiką.

Fiskalinė stimuliacija šiose šalyse taip pat sudėtinga. Estija ekonominio pakilimo metu turėjo perteklinį biudžetą, todėl dabar ji turi didesnę veikimo laisvę. Tačiau ir tai negarantuoja šiai šaliai euro įsivedimui būtino ne didesnio nei 3 procentų biudžeto deficito. Nepaisant to, visos trys šalys, norėdamos išimčių taisyklėse, siekia įsivesti bendrą valiutą kaip įmanoma greičiau. Šalių manymu, bendros valiutos įvedimas padėtų joms atgauti konkurencingumą ir nepakliūti į šalių, „esančių ant neštuvų“, klubą.

Tačiau ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiu yra kur kas sunkiau surinkti planuotus biudžetus. Antai Latvijos naujoji vyriausybė dar kartą derėjosi dėl 5 procentų palūkanų ribos, dėl kurios buvo sutarta su TVF, nes per kelis mėnesius į Latvijos biudžetą nebuvo surinkta apie 200 milijonų eurų planuotų įplaukų.
Baltijos šalys nesusiduria su problemomis gaunant paramą iš Vakarų valstybių. Praėjusią savaitę Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas sutiko įsigyti Latvijos „Parex“ banką. TVF Baltijos šalims gali skirti ir daugiau pinigų, tačiau tam Vakarų Europa turi matyti ekonomines korekcijas. Akivaizdu, kad Baltijos šalys, priimtos į Europos Sąjungą, per lėtai vykdė būtinas reformas, todėl, dabar joms tai tenka daryti ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Nors vėlokai, tačiau pažanga Baltijos šalyse matyti. Infliacija ir sąskaitų deficitai šiose šalyse pradėjo mažėti. Latvija, nacionalizavusi dalį įmonių, dabar pradėjo šį tinklą ardyti. Tačiau nuo kai kurių būtinų ekonomikos plėtrai reformų Baltijos šalyse vis dar susilaikoma. Vis dėlto, lyginant su Vengrija, kurios ekonomika žlugo, o politinės jėgos yra per smarkiai susiskaldžiusios, kad priimtų būtinus sprendimus, Baltijos šalyse situacija yra pakankamai nebloga. Nei viena iš šių trijų šalių nėra smarkiai paveikta pasaulio finansų rinkų. Be to, šių šalių valiuta ir obligacijomis nėra plačiai prekiaujama. Dauguma šių šalių skolų priklauso Švedijos bankams, o pačios skolos yra įšalusios nekilnojamame turte. Todėl, kol Skandinavijos bankai nenuspręs pasitraukti iš šių šalių, Baltijos šalims viskas turėtų sektis gerai.

Visuomenės nuotaikos taip pat nėra labai blogos. Didelių protestų pavyko išvengti, išskyrus pavienius neramumus Latvijoje ir Lietuvoje. Naujajai Latvijos Vyriausybei, kuri dirba tik mėnesį, turėtų sektis geriau, nes iš jos buvo pašalinti nekompetentingi asmenys. O Lietuva šiuo metu gyvena Prezidento rinkimų nuotaikomis, kurių favorite laikoma už Europos Sąjungos biudžetą atsakinga eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Jos finansų išmanymas greitai gali būti patikrintas, nes po Prezidento rinkimų Lietuva, anot „The Economist“, greičiausiai kreipsis pagalbos į TVF.

Parengta pagal “The Economist”

Panašūs įrašai:

1. V.Ušackas: ekonomikos sulėtėjimo metu reikia daugiau, o ne mažiau laisvos prekybos
2. V. Adamkus ragino ES įvertinti išskirtinę Lietuvos energetikos padėtį
3. ES prašo nepamiršti skurstančių šalių
4. Latvija planuoja prašyti TVF iki 3 milijardų eurų paramos
5. Prognozės kitiems metams: Lietuvos ekonomika šiek tiek augs, kaimynų mažės